uženkšti

užeñkšti, -čia, ùženkštė 1. žr. užankšti: Kuo aš tau uženkščiù, ka vis šnairuoji? KzR. Ką aš tau uženkščiù, kad tu manęs nekenti? Šn. Lyg tau ką užeñkščia, jei aš čia sėdžiu? Vlkv. | Kad tik kas kiek, jai ir užeñkščia (nepatinka) Gs. Kad tau tai viskas ir užeñkščia Alk. ║ Tokia mergiščia – kad tik kam užeñkštų Plv. 2. intr. pavydėti: Jei vieną pradedi lepint, tai tuoj kiti užeñkščia Gs. | refl.: Jodvi viena kitai užsieñkščia Gs. \ enkšti; uženkšti